Ar kada susimąstėte, kodėl vieni žmonės į gyvenimo sunkumus reaguoja ramiai, o kiti ilgai nerimauja? Kodėl kartais kartojame tas pačias klaidas, nors puikiai suprantame, kad norėtume elgtis kitaip? Kodėl vieniems senatvė atrodo kaip galimybių mažėjimo laikotarpis, o kitiems – naujų atradimų, kūrybos ir savęs pažinimo metas?
Atsakymų į šiuos klausimus ieško psichologija – mokslas apie žmogaus mintis, jausmus, elgesį ir santykius. Svarbiausia psichologijos žinia – žmogus gali mokytis, keistis ir augti visą gyvenimą.
Kodėl verta pažinti skirtingas psichologijos kryptis
Psichologijoje nėra vieno atsakymo į visus žmogaus gyvenimo klausimus. Skirtingos kryptys padeda pažvelgti į save iš skirtingų pusių.
Psichoanalizė: kodėl praeitis kartais neleidžia ramiai gyventi?
Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas pabrėžė, kad mūsų elgesį ir jausmus gali veikti ne tik sąmoningi sprendimai, bet ir nesuvokti vidiniai konfliktai bei ankstesnės patirtys.
Pavyzdžiui, žmogus nuolat jaučiasi kaltas, kai atsisako padėti suaugusiems vaikams, nors pats yra pavargęs. Gali būti, kad jo gyvenime ilgai vyravo įsitikinimas: „Geras žmogus privalo visada aukotis dėl kitų.“
Psichodinaminis požiūris skatina paklausti savęs: iš kur atsirado toks įsitikinimas? Ar jis vis dar man naudingas?
Praktinis patarimas. Kai stipriai sureaguojate į kokią nors situaciją, pagalvokite: „Ar mano reakcija susijusi tik su tuo, kas įvyko šiandien, ar ji primena ankstesnę patirtį?“ Toks klausimas gali padėti geriau suprasti save.
Biheviorizmas: maži įpročiai kuria didelius pokyčius
Biheviorizmas, kurio vienas pradininkų buvo Johnas B. Watsonas, aiškina, kad elgesio mokomės per patirtį, o įpročius galime keisti nuosekliai kartodami naujus veiksmus.
Įsivaizduokime žmogų, kuris norėtų daugiau judėti, tačiau nuolat atidėlioja pasivaikščiojimus. Vietoj didelio pažado „nuo rytojaus kasdien sportuosiu“ jis galėtų pradėti nuo dešimties minučių pasivaikščiojimo. Po savaitės laiką pailginti, o už pastangas save pagirti.
Praktinis patarimas. Norėdami pakeisti įprotį, pasirinkite vieną nedidelį, konkretų veiksmą. Susiekite jį su jau įprasta veikla, pavyzdžiui, po pusryčių atlikite lengvą mankštą. Svarbiausia – nuoseklumas, o ne tobulumas.
Geštalto požiūris: išmokime būti „čia ir dabar“
Geštalto terapijoje daug dėmesio skiriama žmogaus jausmams, kūno pojūčiams, santykiams ir gebėjimui sąmoningai išgyventi dabartį.
Kartais mūsų mintys nuolat grįžta į praeitį: „Kodėl tada taip pasakiau?“, „Kodėl nepasielgiau kitaip?“ Kitais atvejais nerimaujame dėl ateities, kurios dar nežinome.
Toks nuolatinis mintinis keliavimas laiku gali trukdyti pastebėti tai, kas gera šiandien.
Praktinis patarimas. Sustokite kelioms akimirkoms ir paklauskite savęs: „Ką dabar jaučiu? Ką matau? Ką girdžiu? Ko man šiuo metu reikia?“ Šis paprastas sąmoningumo pratimas padeda grąžinti dėmesį į dabartį.
Humanistinė psichologija: žmogaus vertė nepriklauso nuo amžiaus
Humanistinės psichologijos atstovai Abrahamas Maslow ir Carlas Rogersas pabrėžė žmogaus orumą, savęs priėmimą, laisvę rinktis ir galimybę tobulėti.
Vyresniame amžiuje kartais tenka atsisveikinti su ankstesniais vaidmenimis. Išėjęs į pensiją žmogus gali pagalvoti: „Anksčiau buvau reikalingas darbe, o dabar nebežinau, kuo esu svarbus.“
Tačiau žmogaus vertė nesibaigia pasibaigus profesinei veiklai. Ji nėra matuojama pareigomis, atlyginimu ar pasiekimais.
Praktinis patarimas. Užrašykite tris savo savybes, kuriomis didžiuojatės, ir tris veiklas, kurios šiandien teikia džiaugsmo. Galbūt tai gebėjimas išklausyti, rūpinimasis artimaisiais, kūryba, savanorystė ar mokymasis TAU.
Kognityvinė psichologija: ne kiekviena mintis yra tiesa
Kognityvinė psichologija tyrinėja žmogaus dėmesį, atmintį, mąstymą ir sprendimų priėmimą. Jos žiniomis remiasi ir kognityvinė elgesio terapija.
Mūsų mintys stipriai veikia savijautą. Pavyzdžiui, tas pats įvykis gali būti suprastas labai skirtingai.
Artimas žmogus neatsiliepia telefonu. Vienas pagalvoja: „Tikriausiai užsiėmęs, paskambins vėliau.“ Kitas: „Jam turbūt kažkas atsitiko!“ Pastaroji mintis gali sukelti stiprų nerimą, nors jokių nelaimės įrodymų nėra.
Tai vadinama katastrofizavimu – polinkiu numatyti blogiausią įvykių baigtį.
Praktinis patarimas. Pastebėję nerimą keliančią mintį, paklauskite savęs: „Kokius faktus turiu? Ar yra kitų galimų paaiškinimų? Ką pasakyčiau draugui, jei jis taip galvotų?“
Egzistencinė psichologija: prasmę galima atrasti kiekviename gyvenimo etape
Egzistencinės psichologijos atstovai Viktoras Franklis, Rollo May ir Irvinas Yalomas nagrinėjo gyvenimo prasmės, laisvės, atsakomybės, vienatvės ir žmogaus gyvenimo baigtinumo klausimus.
Vyresniame amžiuje šios temos tampa ypač aktualios. Keičiasi sveikata, socialiniai vaidmenys, kartais tenka išgyventi artimųjų netektis.
Tačiau prasmė nebūtinai slypi dideliuose pasiekimuose. Ji gali atsiskleisti paprastuose dalykuose – pokalbyje su draugu, pagalboje kitam žmogui, kūryboje, bendrystėje ar kasdieniuose mažuose džiaugsmuose.
Praktinis patarimas. Kiekvienos dienos pabaigoje paklauskite savęs: „Kas šiandien mano gyvenimui suteikė prasmės?“ Kartais atsakymas gali būti visai paprastas: „Šiandien kažkam padėjau“ arba „Išmokau naują dalyką“.
Pozityvioji psichologija: mokykimės pastebėti tai, kas gera
Pozityvioji psichologija domisi žmogaus stiprybėmis, dėkingumu, optimizmu, gyvenimo pasitenkinimu ir psichologine gerove.
Ji nereiškia, kad visada privalome būti laimingi. Liūdesys, pyktis ir nerimas taip pat yra natūralūs žmogaus jausmai. Svarbu ne juos paneigti, o mokytis pastebėti ir tai, kas suteikia gyvenimui šviesos.
Pavyzdžiui, žmogus gali skųstis, kad diena buvo sunki, tačiau prisiminęs pastebi, jog maloniai pasikalbėjo su kaimyne, pasidžiaugė saulėtu oru ir sulaukė anūko skambučio.
Praktinis patarimas. Kiekvieną vakarą prisiminkite tris gerus dienos dalykus. Jie neprivalo būti ypatingi. Šis pratimas padeda lavinti gebėjimą pastebėti malonias patirtis.
Raidos psichologija: senėjimas yra gyvenimo raidos dalis
Raidos psichologija aiškina, kaip žmogus keičiasi nuo vaikystės iki senatvės. Kiekvienas gyvenimo etapas turi savų iššūkių, galimybių ir uždavinių.
Vyresniame amžiuje ypač svarbu priimti savo gyvenimo istoriją – ne tik pasiekimus, bet ir klaidas, netektis, neišsipildžiusius lūkesčius.
Psichologas Erikas Eriksonas šį gyvenimo etapą siejo su vidine pilnatve arba neviltimi. Žmogus, gebantis pažvelgti į savo gyvenimą kaip į prasmingą visumą, gali lengviau priimti senėjimą.
Praktinis patarimas. Sukurkite savo gyvenimo laiko juostą. Pažymėkite svarbiausius įvykius, žmones ir pasiekimus. Pagalvokite, kokių vertingų pamokų išmokote ir kokią patirtį norėtumėte perduoti jaunesnėms kartoms.
Socialinė psichologija: bendrystė stiprina savijautą
Socialinė psichologija tyrinėja, kaip mūsų mintis, jausmus ir elgesį veikia kiti žmonės, socialiniai vaidmenys, grupės ir visuomenės nuostatos.
Žmogui svarbu jaustis reikalingam, išgirstam ir priklausančiam bendruomenei. Išėjus į pensiją kartais sumažėja kasdienių socialinių kontaktų, todėl prasminga sąmoningai ieškoti bendravimo galimybių.
Dalyvavimas TAU paskaitose, bendros išvykos, kūrybiniai užsiėmimai ar savanorystė – tai ne tik laisvalaikis. Tai galimybė kurti naujus santykius, dalytis patirtimi ir stiprinti priklausymo bendruomenei jausmą.
Praktinis patarimas. Nelaukite, kol kas nors jus pakvies. Patys paskambinkite pažįstamam, pasiūlykite kartu pasivaikščioti arba pakalbinkite naują žmogų paskaitoje.
Neuropsichologija: kaip rūpintis savo smegenimis?
Neuropsichologija padeda suprasti smegenų veiklos ryšį su atmintimi, dėmesiu, emocijomis ir elgesiu.
Senstant kai kurios pažintinės funkcijos gali keistis: kartais prireikia daugiau laiko naujai informacijai įsiminti, sunkiau greitai prisiminti vardą ar susikaupti triukšmingoje aplinkoje.
Tačiau tai nereiškia, kad vyresniame amžiuje nebegalima mokytis. Smegenys išlaiko gebėjimą prisitaikyti ir formuoti naujus ryšius – tai vadinama neuroplastiškumu.
Praktiniai patarimai. Mokykitės naujų dalykų, skaitykite, dainuokite, spręskite užduotis, bendraukite ir pagal galimybes reguliariai judėkite. Kasdienybėje naudokite užrašus, kalendorių bei priminimus. Jei atmintis pastebimai blogėja ar pradeda trukdyti įprastai veiklai, verta pasitarti su gydytoju.
Sveikatos psichologija: kūnas ir emocijos yra susiję
Sveikatos psichologija nagrinėja, kaip žmogaus mintys, emocijos, įpročiai ir socialinė aplinka susiję su sveikata.
Ilgalaikis stresas gali paveikti miegą, savijautą, energiją ir sveikatos elgseną. O rūpinimasis fizine sveikata gali prisidėti prie geresnės psichologinės savijautos.
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas fizinis simptomas kyla dėl emocijų. Nauji, stiprūs ar užsitęsę negalavimai turi būti įvertinti mediciniškai.
Praktinis patarimas. Kasdien raskite laiko judėjimui pagal savo galimybes, poilsiui, reguliariam miegui ir maloniam bendravimui. Sveikatai palankius įpročius formuokite palaipsniui, nekeldami sau neįgyvendinamų reikalavimų.
Evoliucinė psichologija: kodėl jaučiame baimę ir ieškome artumo?
Evoliucinė psichologija nagrinėja, kaip per ilgą žmonijos istoriją susiformavę prisitaikymo mechanizmai gali būti susiję su mūsų emocijomis ir elgesiu.
Pavyzdžiui, baimė gali padėti atpažinti pavojų, o poreikis priklausyti grupei – skatinti kurti santykius ir bendradarbiauti.
Tačiau ne kiekviena baimė reiškia realų pavojų. Kartais mūsų organizmas į įprastas situacijas reaguoja pernelyg stipriai.
Praktinis patarimas. Pajutę nerimą, paklauskite savęs: „Ar šiuo metu iš tiesų esu pavojuje, ar mano mintys tik numato galimą grėsmę?“ Tai gali padėti atskirti realią situaciją nuo baimės sukurtų scenarijų.
Septyni paprasti būdai stiprinti psichologinę gerovę kasdien
Psichologijos žinios naudingiausios tuomet, kai jas pritaikome savo gyvenime. Pradėti galima nuo nedidelių pokyčių.
- PASTEBĖKITE SAVO MINTIS.
Užuot sakę „Aš tam per sena“, pabandykite: „Galbūt man reikės daugiau laiko, bet galiu išmokti.“
- SKIRKITE LAIKO SAU.
Bent kelias minutes per dieną pabūkite be skubėjimo. Pastebėkite savo kvėpavimą, kūno pojūčius ir jausmus.
- PUOSELĖKITE SANTYKIUS.
Paskambinkite artimajam, susitikite su draugu, dalyvaukite bendruomenės veikloje. Ryšys su kitais – svarbus emocinės gerovės šaltinis.
- MOKYKITĖS NAUJŲ DALYKŲ.
Nauja daina, užsienio kalbos žodis, kūrybinis užsiėmimas ar paskaita padeda išlaikyti smalsumą ir mokymosi džiaugsmą.
- JUDĖKITE PAGAL SAVO GALIMYBES.
Pasivaikščiojimas, lengva mankšta ar darbas sode gali pagerinti nuotaiką ir padėti mažinti įtampą.
- LEISKITE SAU JAUSTI.
Nebūtina visada būti stipriam ar linksmam. Liūdesys, nerimas, pyktis ir ilgesys yra žmogiški jausmai. Kalbėjimasis apie juos gali palengvinti savijautą.
- IEŠKOKITE KASDIENĖS PRASMĖS.
Pagalvokite, kam šiandien galite skirti savo laiką, dėmesį ir patirtį. Net nedidelis prasmingas darbas gali suteikti pasitenkinimo.
Maža savęs pažinimo užduotis
Skirkite penkias minutes ir atsakykite į tris klausimus:
- Kas šiuo metu mano gyvenime teikia daugiausia džiaugsmo?
- Kokį įprotį, mintį ar santykį norėčiau pakeisti?
- Kokį vieną mažą žingsnį galiu žengti jau šiandien?
Nebūtina iš karto rasti visų atsakymų. Kartais pokytis prasideda nuo vieno nuoširdaus klausimo sau.
Mokytis gyventi geriau niekada nevėlu
Skirtingos psichologijos kryptys primena svarbią tiesą: žmogus nėra vien savo praeitis, amžius, sveikatos būklė ar socialinis vaidmuo. Jis yra asmenybė, turinti patirties, jausmų, poreikių, vertybių ir galimybių.
Psichoanalizė skatina pažinti savo praeitį, biheviorizmas – keisti įpročius, geštalto požiūris – sąmoningai išgyventi dabartį, humanistinė psichologija – priimti save, kognityvinė psichologija – atidžiau vertinti savo mintis, o egzistencinė psichologija – ieškoti gyvenimo prasmės. Kitos kryptys papildo šį supratimą žiniomis apie mūsų raidą, santykius, sveikatą ir stiprybes.
Raseinių trečiojo amžiaus universitetas suteikia galimybę šias žinias ne tik išgirsti, bet ir apmąstyti, aptarti su bendraminčiais bei pritaikyti kasdienybėje.
Juk gyvenimo kokybę lemia ne vien tai, kiek metų nugyvenome, bet ir tai, kaip gebame priimti save, kurti ryšius, mokytis, džiaugtis ir suteikti prasmės kiekvienai dienai.
Parengė
Psichologė Reda Kunickienė