Psichologinis atsparumas – tai asmens gebėjimas sėkmingai įveikti sunkumus, prisitaikyti prie nepalankių pokyčių gyvenime. Taip pat tai asmens psichologinių savybių ir patirties adaptacija, kuri leidžia jam susigrąžinti arba išlaikyti sveiką psichinę būseną nepalankių situacijų metu be ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Asmuo, būdamas psichologiškai atspariu, nėra apsaugotas nuo to, kad nepatirs jokių sudėtingų situacijų ar neigiamų išgyvenimų. Tačiau psichologiškai atsparesnis žmogus gali greičiau atsigauti po nesėkmių ar krizinių situacijų, geba mokytis iš patirčių ir išlaikyti vidinę stiprybę net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Psichologinį atsparumą sudaro keli pagrindiniai komponentai:
- fizinis atsparumas – mūsų kūno gebėjimas atsigauti po iššūkius keliančių situacijų. Tai apima energiją, ištvermę bei jėgą.
- emocinis atsparumas – gebėjimas atpažinti, įvardinti bei priimti savo emocijas. Gebėjimas jas reguliuoti iššūkių keliančiose situacijose.
- protinis atsparumas – gebėjimas efektyviai mąstyti, spręsti sunkumus, pažvelgti į situaciją iš įvairių perspektyvų, ieškoti išeičių, gebėti mąstyti lanksčiai.
- dvasinis atsparumas – mūsų gebėjimas išlaikyti tikėjimą, prasmės jausmą gyvenime, įsisąmoninti savo vertybes bei įsitikinimus.
Kiekvienas iš mūsų galime ir turime puoselėti bei stiprinti savo psichologinį atsparumą. Tai yra nuolatinis procesas.