Dėmesingas įsisąmoninimas (literatūroje galima rasti ir sinonimų, pvz. pilnaprotavimas, dėmesingumas, sąmoningas dėmesingumas, atida) – tai dėmesio sutelkimas į dabarties akimirką, padedantis atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį tuo pat metu kai jis atsiranda, nepereinant į įprastas automatines reakcijas.
Tai, kaip mes mąstome ir apie ką mąstome, gali turėti įtakos mūsų savijautai ir veiksmams. Pavyzdžiui, jei daug galvojate ar nerimaujate dėl liūdnų praeities ar ateities įvykių, dažnai galite jaustis liūdni ar neramūs.
Suprantama, kad norisi nustoti galvoti apie sunkius dalykus. Tačiau bandydami atsikratyti nerimą keliančių minčių dažnai galime dar labiau apie jas galvoti.
Praktikuodami dėmesingumą žmonės naudoja įvairias technikas, kurios padeda sutelkti dėmesį į dabartį, ir tuo metu žmonės pasijaučia galintys:
–Pastebėti, kaip mintys ateina ir išeina jūsų galvoje. Galbūt sužinosite, kad jos neturi lemti to, kas esate, ar jūsų pasaulio patirties, ir kad galite jas paleisti.
–Pastebėti, ką jums sako jūsų kūnas. Pavyzdžiui, galite jausti įtampą ar nerimą kūne (greitą širdies plakimą, įtemptus raumenis ar paviršutinišką kvėpavimą).
–Sukurkite erdvę tarp savęs ir savo minčių. Atsiradus šiai erdvei, galėsite apmąstyti situaciją ir reaguoti ramiau.
Sąmoningumą galima pavadinti transformuojančiu reiškiniu, nes:
Kiekvienas gali tai daryti. Sąmoningumo praktika ugdo universalias žmogaus savybes ir nereikalauja, kad kas nors keistų savo įsitikinimus.
Tai gyvenimo būdas. Sąmoningumas yra daugiau nei tik praktika. Ji suteikia sąmoningumo ir rūpestingumo viskam, ką darome, ir sumažina nereikalingą stresą. Net ir nedidelė jo dalis pagerina mūsų gyvenimą.
Pagrįsta įrodymais. Mums nereikia tikėti sąmoningumu. Ir mokslas, ir patirtis rodo, kad jis teigiamai veikia mūsų sveikatą, laimę, darbą ir santykius.
Skatina naujoves. Kai susiduriame su vis sudėtingesniu pasauliu ir didėjančiu neapibrėžtumu, sąmoningumas gali padėti mums veiksmingai bei lanksčiai spręsti, atrodytų, neišsprendžiamas problemas.