Ruduo – moliūgų metas. Daugelio daržuose pūpso didesni ar mažesni įvairiausių formų ir spalvų moliūgai. Jei šių daržovių neauginate patys, tai parduotuvių lentynose ar turguje nesunkiai išsirinksite jums labiausiai patinkančią moliūgų rūšį. Artėjant Helovinui tampa populiaru moliūgus išdrožinėti, papuošiant jų storus šonus linksmais ar baisiais veidais, kurie įdėjus žvakutę pavirsta žibintais – miela rudeniško kiemo dekoracija.
Išdrožinėjus moliūgus lieka daug oranžinio minkštimo, kuris neretai yra išmetamas. Kaip teigia žymi gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė, moliūgas – nebrangi ir nekaloringa daržovė, puikiai tinkanti tiek, vaikams, tiek senyvo amžiaus žmonėms. Dėl savo maistinės vertės ši daržovė yra priskiriama prie sveikatai palankių ir mažai kalorijų turinčių produktų. Moliūguose gausu riebaluose ir vandenyje tirpių vitaminų: A, C, E ar K, kuris itin reikalingas kraujo krešumui, kaulų būklei bei kitoms organizmo funkcijoms palaikyti. Juose taip pat gausu mineralinių medžiagų ir mikroelementų: vario, mangano, šiek tiek geležies. Ši puiki daržovė turtinga skaidulomis ir antioksidantais – beta karotenu, liuteinu, reikalingu žmogaus regai.
Dažniausiai iš moliūgų gaminama trinta moliūgų sriuba. Tačiau šios puikios daržovės panaudojimo galimybių yra labai daug: moliūgais galima pagardinti salotas, troškinius, kepti pyragus, sausainius, netgi tortus, gaminti saldainius, virtinius, blynus, įvairius padažus, užtepėles, virti uogienes, drebučius… Moliūgus galima net rauginti. Žodžiu, moliūgų panaudojimo virtuvėje būdų yra daugybė.
Problema ta, kad dažnai daržuose užaugę moliūgai yra didžiuliai ir iš karto nepavyksta jo viso sunaudoti. Ką daryti? Likusį moliūgą galima nesunkiai užšaldyti, prieš tai jį supjausčius gabaliukais. Po to išėmę iš šaldiklio tokius gabalėlius galime naudoti troškiniams, salotoms gaminti.
Kitas būdas pratęsti moliūgų galiojimo laiką – paruošti iš jų tyrę. Tam reikės supjaustyti moliūgą gabalais, apšlakstyti trupučiu alyvuogių aliejaus ir pašauti iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę apie 45-50 min. Kulinarinių knygų autorė ir laidų vedėja Beata Nicholson rekomenduoja kepti moliūgą orkaitėje dar paprasčiau – jį perpjovus per pusę ir net nenulupus žievės (aišku, toks storašonis orkaitėje keps kiek ilgėliau – apie valandą). Iškepto moliūgo žievę nuimti labai lengva – o tada lieka aromatingas geltonas arba oranžinis minkštimas. Šį minkštimą sutriname šakute arba maisto smulkintuvu (tada moliūgų tyrė bus glotnesnė) ir sudedame į indelius. Šaldytuve moliūgų tyrė gali išbūti iki savaitės, o šaldiklyje ją galima laikyti net keletą mėnesių. Atšildžius moliūgų tyrė puikiai tinka padažams, sriuboms gaminti, gardinti pyragus ir pan. Noriu pasidalinti vienu puikiu rudeniu kvepiančiu pyrago receptu, kuriam naudoju šią moliūgų tyrę. Šį pyrago receptą nusižiūrėjau iš Kotrynos Starkienės (kulinarinės laidos „Kotrynos burtai“ vedėjos).
Taigi, jums reikės:
200 gr. miltų, 180 gr. kepto moliūgo tyrės, 100 gr. rudojo cukraus, 100 gr. medaus, 100 ml bekvapio aliejaus, 2 kiaušinių, 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, pusės arbatinio šaukštelio sodos, pusės arbatinio šaukštelio druskos, pusės arbatinio šaukštelio patarkuoto muskato riešuto, pusės arbatinio šaukštelio imbiero miltelių, kelių šaukštų aguonų, nutarkuotos vieno aplesino žievelės. (Jei neturite visų nurodytų prieskonių, juos galite keisti šaukštu meduolių prieskonių).
Pirmiausia dubenyje sumaišome sausus produktus (miltus, kepimo miltelius, sodą, cukrų, druską, aguonas, prieskonius, įtarkuojame apelsino žievelę), viską išmaišome. Tada sudedame likusius produktus: įmušame kiaušinius, supilame aliejų, skystą medų, sukrečiame moliūgo masę. Viską lengvai išmaišome. Kad kepimo popieriumi lengviau išklotume pyrago formą, popierių sušlapiname, tada jį suspaudžiame į kamuoliuką, kad išbėgtų vanduo, o tuomet ištiesintu kepimo popieriumi išklojame skardą. Supilame pyrago tešlą ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 190 laipsnių maždaug 45 min. Mediniu pagaliuku patikriname, ar pyragas iškepė. Tai tikrai labai paprastas, greitai paruošiamas, bet labai gardus rudeniu (gal net Kalėdomis) kvepiantis pyragas.
Vertingas ne tik moliūgo minkštimas, bet ir jo sėklos, kuriomis rekomenduojama gardinti salotas ir sriubas. Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė teigia, kad „moliūgų sėklos nuo seno buvo vartojamos dėl maistinių savybių. Mažai kas žino, bet moliūgai iš pradžių buvo auginami dėl sėklų ir odelės, o ne dėl minkštimo, tačiau šis paprotys palaipsniui išnyko, nes buvo išvestos vaisiškesnio skonio ir daugiau minkštimo turinčios moliūgų veislės. Moliūgo sėklose yra daug Omega – 3 ir Omega – 6 riebalų rūgščių. Be to, jose gausu oksidantų, kurie padeda palaikyti gerą ląstelių būklę ir užkirsti kelią laisvųjų radikalų poveikiui“. Todėl pravartu virtuvėje sunaudoti visą moliūgą – ne tik jo minkštimą, bet ir sėklas.
Kaip tinkamai išdžiovinti moliūgų sėklas? Pirmiausia, sėklas reikia tinkamai paruošti. Moliūgų sėklas reikia švariai nuplauti ir gerai nusausinti. Tada jas galima džiovinti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 min. (paskleidus plonu sluoksniu), vis nepamirštant pamaišyti, kad nesudegtų. Kitas būdas – moliūgų sėklas pakepinti keptuvėje ant vidutinės ugnies, kol išdžius ir truputį paskrus. Jei turite mikrobangų krosnelę, tai džiovinimo laikas labai sutrumpės. Paimkite plokščią lėkštę, uždenkite popieriumi ir paskleiskite nedidelę dalį sėklų. Įdėkite lėkštelę į mikrobangų krosnelę 2-3 min. Visgi tvariausias būdas džiovinti moliūgų sėklas – tai daryti natūraliai: sėklas paskleisti vienu sluoksniu ant popieriumi iškloto lakšto, jas padėti į šiltą, sausą ir gerai vėdinamą vietą. Prireiks 2-3 savaičių, kol sėklos visiškai išdžius ir bus tinkamos vartoti.
Nors daugumoje receptų rekomenduojama nulupti moliūgo žievelę, tačiau svarbu žinoti, kad joje yra daugybė naudingų medžiagų. Kita vertus, nulupus moliūgą į šiukšlių dėžę iškeliauja 10-20 procentų šios daržovės svorio, o taip yra švaistomas maistas. Tad ką galima pagaminti iš moliūgų žievės? Pasirodo, moliūgo žievelės gali virsti gardžiais traškučiais. Aišku, šiam receptui reikėtų pasirinkti moliūgų rūšį, kurių žievelė kiek minkštesnė (pvz., sviestinio moliūgo). Taigi, labai plonais griežinėliais supjaustę moliūgo žievelę arba ją nuskutę daržovių skustuku apibarstykite druska, aitriosiomis paprikomis ir dėkite į daržovių džiovyklę. Jei džiovyklės neturite, galite naudoti orkaitę.
Beje, moliūgas gali būti valgomas ne tik termiškai apdorotas, bet ir žalias. Sutarkuotas arba smulkiai supjaustytas moliūgas su marinatu paruoštu iš aliejaus, citrinos sulčių, druskos, medaus lašelio ir cinamono yra puikios, gaivos, vitaminų kupinos salotos. Tam, kad organizmas geriau įsisavintų vitaminą A, moliūgus pravartu pagardinti lašeliu gero, kokybiško aliejaus.
Įdomu tai, kad moliūgas dera beveik su viskuo. Kaip teigia kulinarinių knygų autorė Elžbieta Monkevič, moliūgai puikiai dera su lęšiais, varške, kokoso pienu, cinamonu, imbieru ir gvazdikėliais, netgi juoduoju šokoladu. Todėl mano patarimas niūrioms rudens dienoms praskaidrinti – pasiimkite gražiausią moliūgą, išlaisvinkite savo fantaziją, pasiraitokite rankoves – ir į virtuvę.
Vaida Jakaitienė, Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybos psichologė
INFORMACIJOS ŠALTINIAI
https://www.kaipkada.lt/news/kaip-isdziovinti-moliugu-seklas-namuose
https://www.zinoti.lt/patarimai/moliugo-zieveles-nauda-ir-jos-panaudojimo-budai/
https://www.lrytas.lt/skonis/virtuves-gudrybes/2022/10/12
https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/2091777/moliugu-nauda-sveikatai
Tekste panaudotos nuotraukos – iš interneto.