Šiuolaikinėje visuomenėje, kuomet gyvenimo tempas yra greitas ir įtemptas, turbūt nėra žmogaus, kuris gyvenime nebūtų patyręs streso. Taigi, kas yra stresas ir kaip jį būtų galima apibūdinti? Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Arba kitais žodžiais tariant, stresas – tai procesas, kuriuo įvertiname ir reaguojame į įvykius, keliančius grėsmę ar iššūkį. Šis terminas mokslinėje literatūroje naudojamas nuo XX amžiaus. Pirmasis tai aprašė mokslininkas Hansas Seljė dar 1936 m. Svarbu suprasti, kad streso, kaip kasdieninio gyvenimo reiškinio, išvengti mums greičiausiai nepavyks, tačiau žinodami jį sukeliančius veiksnius, atpažindami stresą savo kūne, galėsime jį pažinti ir valdyti.
Kalbant apie galimas priežastis, kurios sukelia stresą, yra išskiriamos trys veiksnių grupės:
1)socialiniai veiksniai (pvz.: darbo netekimas, izoliacija, atsiskyrimas nuo artimųjų, vienišumas, netektys);
2) fiziniai veiksniai (pvz.: ligos, suprastėjusi sveikata, privatumo stoka, aplinkos pasikeitimas);
3)psichologiniai veiksniai (pvz.: baimė, nerimas, išgyvenimai, emocinė įtampa, susijaudinimas, negatyvios informacijos srautai, baimė atsidurti gyvybei grėsmingoje situacijoje).
Streso metu žmogaus organizme, priklausomai nuo streso lygmens, vyksta fiziologinė reakcija į į stresą, kuri pasireiškia pulso padažnėjimu, širdies plakimas, kraujo spaudimo padidėjimu, galvos ir nugaros skausmais, silpnumu, neretai pasitaiko nuovargis, nemiga, padidėjęs prakaitavimas ir kt. Prie emocinių reakcijų į stresą galima paminėti tokius kaip pyktis, nesaugumas, dirglumas, nerimas, baimė, įtampa, nesugebėjimas atsipalaiduoti, nekantrumas, vienišumo jausmas. Taip pat gali būti stebimi kognityviniai požymiai: išsiblaškymas, nedėmesingumas, nelankstus problemų sprendimas, atminties problemos, nesugebėjimas apsispręsti, informacijos apdorojimo greičio sumažėjimas. Elgsenos požymiai: pasyvumas, galimi miego, apetito sutrikimai, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas, pykčio protrūkiai, irzlumas, agresyvumas, drebulys ir kt.
Visų fiziologinių ir psichologinių reakcijų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją, aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas asmuo yra unikalus ir jo patiriami požymiai, reakcijos jo kūne taip pat savitos.